Močiutė

Dvi savaites pas mane svečiavosi močiutė. Kaip man įdomu buvo su ja leisti laiką. Kiekvieną rytą išgirdus, kad aš jau prabudau, močiutė atskubėdavo pas mane į kambarį ir mane kalbindavo bei linksmindavo. Ir aš jai atsakydavau plačia šypsena ir gugavimu :)
Taip pat daug kur ir pakeliavom kartu, buvom nuvažiavę į kalnus, prie jūros, botanikos sode pamaitinom voveraites, bei pasivaikščiojom po Phoenix parką. Per dvi savaites mes taip susibičiuliavom, kad visiškai nesinorėjo močiutės išleisti namo. Tikiuos, kad greitai mes ir vėl susimatysim ir jau dabar laukiu kito mūsų susitikimo.

Kumštukas

Kiekvieną dieną mamytė mane vis paguldo ant pilvuko, kad galėčiau galvytę pakelti. Deje man dar nelabai sekasi, ir tik keliolika sekndžių man pavyksta savo "kopūstėlį" išlaikyti. Tačiau aš labai stengiuosi ir su kiekviena diena man vis lengviau ją pakelti ir galiu ilgiau išlaikyti. Kai labai jau pavargstu galvytę padedu ant šoniuko ir žinot ką aš atradau? Taigi savo kumštuką :) Tad nuo šiol kai nusibosta man galvytę kelti, aš visuomet pradedu čiulpti kumštį. Kai alkanas būnu taip pat jau kumštukas atsiranda mano burnytėje, o kartais ir mamytę prigaunu ;) kai reikia atsirūgti pavalgius pradedu mamytei petį čiulpti arba savo kumštuką, tad mamytė mano, kad aš alkanas ir man duoda dar pienelio. Tačiau aš jau nebevalgau, o tik žaidžiu :)

Skiepai

Šį rytą mano širdelė nujautė kažką negera, buvau suirzęs labiau nei įprastai, ir kaip paaiškėjo nuojauta manęs neapgavo. Šiandien su mamyte važiavome skiepytis. Teisybę pasakius mamytė nervinosi ir bijojo labiau nei aš pats.

Klinikoje mus sutiko labai miela gydytoja. O kiek aš pagyrų sulaukiau, koks aš šaunus vyrukas :) Kaip paaiškėjo iš gydytojos, kad vaikučiai suleidus skiepą dažniausiai verkia apie 5 minutes, kol nusiramina. Bet aš juk vyras! O vyrai ne bailiai ir neverkia ilgai. Aišku ši procedūra, kaip ir visiems vaikučiams man nepatiko ir verkiau, kol man suleido į rankytę. Tačiau kai tik mamytė paėmė mane ant rankų ir prisiglaudė mane švelniai, pasijutau saugus ir iš karto nustojo ašaros byrėti. Štai koks aš šaunuolis!

Botanikos sode

Saulėtas ir šiltas oras Airijoj ne taip dažnai mus palepina. Tad sekmadienio popietę išlindus saulutei, nusprendėme nuvažiuoti į botanikos sodą. Gera pasivaikščioti esant geram orui, o ir Juliukui saldžiau miegasi gryname ore. Tad visą laiką kol mes vaikščiojom ir žiūrėjom, kaip botanikos sodas pasikeitęs vasaros metu, Juliukas snaudė savo vežime.
O botanikos sode šį kartą ne tik augalus ir gėles apžiūrėjom, bet ir naujas skulptūras. Tėvelis netgi naujų draugių susirado... :)

1 mėnesiuko gimtadieniukas :)

Štai ir mano pirmo mėnesio tortukas. Tiesa aš pats dar negaliu jo paragauti, dar šiek tiek per mažas, bet manau su mamytės pieneliu skonį pajusiu ir aš :)
Šia nuostabia proga mamytė mane papuošė nauju džinsiniu kostiumu, sulaukiau ir svečių ir naujų dovanų, tikras mažasis gimtadienis išėjo. Kaip tikras jubiliatas stengiausi ir aš kiek įmanoma ilgiau pabūti su svečiais, tik deja dar mažas esu ir miegelis vis nugali mane.