2011 m. kovo 20 d., sekmadienis

Iš ko padaryti mažyčiai vaikučiai?


Iš ko padaryti mažyčiai vaikučiai?
Kodėl tokie gražūs,rausvi ir minkštučiai?
Čia dėta meduolių iš pienių medaus,
Berta mėlynių iš miško tankaus.
Dar būna pridėta aušrinės spalvos,
Rasos įmaišyta ir ryto gaivos.
Melsvųjų akelių mamytė norėjo -
Prie mielo veidelio rugiagėles dėjo.
Kai pasvajojo žalių ar pilkų,
Ežero buvo prašyta spalvų.
Dukrelės tebūna auksiniai plaukai -
Saulėj bangavo kviečiai ir linai.
Reikia sūneliui plaukelių juodų -
Varnelė atskrido,pamojo sparnu.
Taip po truputį ir turim vaikutį.
Glėbin jį imam,brangiausiu vadinam

2011 m. kovo 19 d., šeštadienis

Vaikštynė

 Apie vaikštynes prisiskaičiau visokiausių atsiliepimų. Teisybę pasakius nelabai geros aš nuomonės apie jas buvau. Todėl taip ilgai Juliukui jos ir nepirkom. Perskaičiau nemažai informacijos apie jas padariau tokią išvadą, kad saikingai naudojant vaikštynę, nieko blogo nenutiks. Nenorėjau tik aš Juliuko į ją sodinti, kol pats dar nebuvo toks stiprus ir kol dar nesėdėjo. Tad nupirkus vaikštynę dabar jis kuo puikiausiai joje jaučiasi.
Pirmąją dieną buvo labai susidomėjęs žaisliukais esančiais ant vaikštynės, vis bandė nulenkti tai gėlytę, tai arkliuką.  Stebina vaikų sugebėjimas taip greitai įsisavinti naują daiktą, jau antrą dieną mūsų mažasis vyrukas kuo puikiausiai keliavo ten kur jis nori. Teko ir mums atsargumo priemonių imtis, o tai greitai Juliukas nukeliavo  prie šaldytuvo ant kurio yra magnetukai. Tad kėdė jau pastatyta taip, kad neprieitų. Greitai buvo pastebėtas tėvelio telefonas padėtas ant mažo stalo. Interneto modemo laidus taip pat netruko atrasti ir patampyti. Taigi saugokitės tėveliai mažasis Juliukas jau nebe toks mažas ;)
 Kai Juliukas vaikštynėje ir man ramiau, ypatingai tada kai grįžus iš darbo reikia vakarienę paruošti ar apsitvarkyti. Tada aš sau ramiai galiu kuistis virtuvėje, o jis vaikšto aplinkui. Tereikia tik kojas pasaugoti, o tai labai skaudžiai būna, kai atsitrenkia su vaikštyne. Pamiršau paminėti, kad Juliukas jau mažasis mamytės pagalbininkas yra, skalbinius nuo džiovyklės greitai nuima ir virtuvinį rankšluostį pasigriebia, jei tik pasiekia.




2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Švento Patriko diena Airijoje

 
 Švento Patriko diena yra kasmetinė airiška šventė, skirta Airijos globėjui Šv. Patrikui. Šventė rengiama kasmet kovo 17 dieną. Apie šv. Patriką, Airijos šventąjį ir globėją, sukurta keletas pasakojimų. Manoma, kad jis gimė Velse apie 400 metus. Iki 16 metų Maewynas save laikė pagoniu. Kaip tik tada vaikinas buvo ir parduotas į vergiją. Būdamas nelaisvėje jis atsivėrė į krikščionybę. Po šešerių metų Maewynas pagaliau ištrūko iš vergijos ir nuvyko į Gaulio miestą. Ten 12 metų studijavo vienuolyne. Studijų metu jaunuolis suprato, kad jo misija – visus pagonis paversti krikščionimis. Jis norėjo grįžti į Airiją ir ten įvykdyti savo užduotį. Tačiau jo vyresnieji nusprendė, kad į Airiją vyks šventasis Palladius. Tačiau pastarasis po poros metų buvo perkeltas į Škotiją ir tada Maewynas–Patrikas (jau persivadinęs krikščionišku vardu) pagaliau buvo paskirtas antruoju Airijos vyskupu. Jis gana sėkmingai krikštijo vietinius gyventojus. Patrikas keliavo per Airiją, steigdamas naujus krikščioniškus vienuolynus, mokyklas ir bažnyčias. Taip jis pamažu keitė savo šalį.
Patriko misija truko 30 metų, kol galiausiai jis apsistojo Downo grafystėje. Šv. Patrikas mirė 461 metų kovo 17 dieną. Nuo tada ši diena švenčiama jo garbei. 
Vienas iš svarbiausių šventės ir pačios Airijos simbolių – trilapis dobilas (air. shamrock). Manoma, kad šis simbolis atsirado tada, kai šv. Patrikas panaudojo trilapį dobilą šv. Trejybei paaiškinti: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia yra atskiri to paties vieneto elementai, kaip ir trys atskiri, tačiau kotelio sujungti, dobilo lapeliai. Šv. Patriko pasekėjai ėmė tradiciškai įsisegti trilapį dobiliuką šventės metu.
Legenda pasakoja, kad Šv.Patrikas, skambindamas varpu, iš Airijos salos išvijo roplius ir nuodingus gyvius. Todėl ikonografijoje vaizduojama, kaip Šv.Patrikas pastoralu persmeigia gyvatę.
Kitame pasakojime sakoma, jog tam, kad įtikintų Dievo buvimu abejojančius pagonis, Šv.Patrikas žemėje išrausęs duobę, iš kurios pliūptelėjo skaistyklos liepsnos ir pasigirdo kenčiančių sielų aimanos. Todėl Šv.Patrikui yra meldžiamasi, kad šis gelbėtų nuo pragaro kančių ir apsaugotų nuo gyvačių ir pasiutligės.
Kitas šv. Patriko šventės simbolis – leprikanai (air. Leprechauns). Tai mistiniai atsiskyrėliai, kurie vengia kontakto tiek su mirtingaisiais, tiek su nemirtingomis būtybėmis – elfais. Jie uoliai siuva... batus. Taip pat jie yra paslėptų brangenybių savininkai. Leprikanas visada gali būti užtinkamas su batu vienoje rankoje ir plaktuku kitoje. Lobių ieškotojai gali priversti leprikaną išduoti paslaptį, kur paslėptos brangenybės. Tačiau jei tik žmogus nusisuka į šalį – leprikanas iškart išnyksta. Todėl, norint surasti lobį, reikia nenuleisti nuo atsiskyrėlio akių. Dauguma leprikanų negražūs – maži, stori, raukšlėtais veidais senukai, tačiau, nepaisant kūno sudėjimo, labai grakščiai judantys.
Tai tokia trumpa istorija, kas ta Patriko šventė. Taigi tau labiausiai švenčiama šventė Airijoje, manau pralenkia netgi Kalėdas. Šios šventės metu daugiau nei 100 miestų bei miestelių vyksta tradicija tapę paradai, kuriuose svarbiausias džiaugsmas, muzika, žalia spalva, drabužiai, siejami su leprikanais ir žinoma neapsieinama be alaus.
Gėda net prisipažinti, kad per septynis metus pragyventus Airijoje nė karto nebuvau buvus Šv. Patriko dienos parade. Tad šiemet nusprendėme visi trys šioje šventėje sudalyvauti.

Pilnos Dublino centro gatvės šventiškai nusiteikusių ne tik airių, bet ir miesto svečių sukuria nepaprastą šventišką nuotaiką. Žmonių begalės, tad norintys iš arti stebėti paradą atvyksta anksti ryte, kad užsiimti vietas. Mes atvažiavome jau paradui prasidėjus, bet vis tiek bent akies krašteliu stebėjom paradą. Beje jau nebe pirmi metai, kai šiame parade dalyvauja lietuvių bendruomenė.

2011 m. kovo 11 d., penktadienis

Antras dantukas

Nuo pirmojo dantuko pasirodymo, antrojo dantuko laukėme beveik mėnesį laiko. Pirmasis dantukas jau gerokai paaugo, stiebiasi į viršų su kiekviena diena. Kai tik Juliukas neramus būdavo, vis manydavom, kad dantukai. Turbūt tokios jau mes mamos esam, kad kiekvienam vaiko neramumui sugalvosim priežastį. ir tokiu metu visada bėdą suversime dantų dygimui. Tačiau po ilgo laukimo, jau kai net neįtariau, pamačiau antrąjį Juliaus dantuko kraštą, besistengiantį išlįsti. Antrasis dantukas mums taip pat didelių bėdų nesukėlė. Tik tiek, kad seilės dabar "upeliu" teka, tad be seilinuko palikti mažojo nebegaliu. Lauksime dabar pasirodančių ir viršutinių dantukų.