Atsistojau

Pirmą kartą savarankiškai Juliukas atsistojo tuomet, kada nei aš nei Modestas nematėm.

Kai mūsų tėveliui būna viduryje savaitės išeiginė, visuomet tą dieną praleidžia kartu su Juliuku. Tad balandžio 12-ąją aš išskubėjau ryte į darbą, o namie karaliauti palikau abu savo vyrukus. Kuomet Modestas nuėjo nusiprausti į vonią, Juliuką paliko lovelėje su žaislais, kad būtų saugu ir turėtų, ką veikti mažylis. Keisčiausia buvo tai, kad parėjęs rado Juliuką  bestovintį, tvirtai įsikibusį į lovelę ir besišypsantį iš tos laimės, kad pats atsistojo.

Dabar Juliukas daug lengviau atsistoja lovelėje ir kojytes pastato taip, kad nenukristų. Atsistojęs būtinai turi pasimaivyti prieš veidrodį, kuris kabo šone lovelės ir pabandyti pagriebti žaisliukus, kabančius ant lovelės. Noras stovėti pasidarė begalinis, prie manęs visada kabinasi ir bando kaip nors atsistoti. Kai rengiamės pasodinu, kad aprengti maikutę, tai Juliukas ant manęs net supyksta, kodėl aš jam neleidžiu stotis.