Pirmosios Juliuko atostogos! Skamba stebuklingai, nors jam kiekviena diena dar kaip atostogos. Kokia smagi ta nerūpestinga kūdikystė ir vaikystė. Turbūt kiekvienas iš mūsų norėtume sugrįžti bent trumpam į ją ir pajusti tą jausmą - kaip smagu būti vaiku.
Didžiausias nerimas buvo dėl Juliuko, kaip jam bus pirmas skrydis. Prisimenu ne vieną skrydį dar be Juliuko, kuomet maži leliukai lėktuvui kylant ar leidžiantis labai verkdavo. Todėl mintyse kūriau planus, kaip reiks Juliuką nuraminti.
Penktadienio rytas buvo ankstyvas, penktą valandą teko keltis ir ruoštis kelionei. Juliukas kaip suprasdamas nepyko taip anksti pažadintas, kantriai ruošėsi kelionei, net neprieštaravo kai jį rengiau. Manau maži vaikai žymiai daugiau supranta, nei mes suaugusieji įsivaizduojam. Važiuojant į orouostą Juliukas užsnūdo, tačiau tik įėjus į orouosto pastatą prabudo ir smalsiai dairėsi aplinkui. Jam taip viskas buvo įdomu, dairėsi į šalis ir stengėsi viską apžiūrėti. Manau Juliukui užteko įspūdžių pačiam orouoste, tad tik įsėdus į lėktuvą, įsipatogino pas tėvelį ant rankų ir dar nepakilus lėktuvui užsnaudė. Pabudęs mielai dairėsi, šnekino kaimyninius keleivius. Tad trys valandos skrydžio visai neprailgo. Leidžiantis lėktuvui taip pat mūsų lelius buvo ramutis. Tad be reikalo tiek daug jaudinausi ir jau nusileidus lėktuvui lengviau atsipūčiau. Su tokiu vaiku nebaisi jokia kelionė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą