Šeši mėnesiukai

Prasideda nauji zuikio metai. Taip pat prasideda ir naujas mano mėnesiukas. Šiandien man pusė metukų., šis mano mažas jubiliejus sutampa ir su labai didele švente - Naujaisiais metais. Todėl šį kartą tortas irgi naujametinis, bet tuo pačiu ir vaikiškas.

Labai noriu jau sėdėti, riečiuosi kaip tik įmanydamas. Pas mamytę ar tėvelį ant kelių jau truputį, kelioliką sekundžių pasėdžiu ir pats, ir kaip man tai patinka. Juk šešis mėnesius vien tik gulėjau, dabar jau noriu pažinti pasaulį ir sėdėdamas, tačiau dar reikia sustiprėti, kad galėčiau pats vienas sėdėti. 

Čiaušku vis daugiau ir ilgiau, ir "kalbos" tampa vis ilgesnės ir ilgesnės - tai ženklas, kad akimirka, kai  pradėsiu kalbėti, vis arčiau, tačiau kol išmoksiu tarti tikrus žodžius ir regzti sklandžius sakinius, praeis dar daug mėnesių. Kartas nuo karto kartoju tą patį skiemenį, tik skirtingu balsu ir intonacija. Pastarąsias kelias dienas labai pamėgau skiemenį "ma", ar džiaugiuosi, ar pykstu visada tariu "ma, ma, ma".Kartkartėm tariu ir sudėtingesnius garsus, sudarytus iš dviejų ar net trijų skirtingų skiemenų. Iš tiesų aš eksperimentuoju bandydamas suprasti, kokius garsus keičiant liežuvio ar lūpų padėtį gali išgauti mano balsas.

Aš jau toks didelis užaugau, kad pradėjau pasiekti žaisliukus, kurie pakabinti ant mano lovytės ir sukasi. Kiek džiaugsmo ir laimės buvo, kai pirmą kartą paukštį nutvėriau už kojų, vėliau buvo begemoto eilė, sunkiausiai susidoroti sekėsi su varlyte kvaksyte. Bet kai tik sunku būdavo pasiekti apsiversdavau ant šono ir tada jau be problemų pagaudavau norimą žaisliuką ir bandydavau nutempti žemyn. Pasisukęs ant šono su kojytėm net išmokau įsijungti, kad žaisliukai vėl suktųsi. Tačiau mamytė su tėveliu išsigando, kad galiu taip ir sugadinti savo žaisliukus, tad jau po kelių dienelių mano lovytę nuleido žemyn.

Pradėjau geriau valdyti rankutes, be problemų pasiimu šalia manęs esantį barškutį ar žaisliuką. Nuo šiol įdomu juos ne tik į burnytę dėti, bet ir apžiūrėti, patyrinėti kaip jie atrodo. Norėdamas pasiimti toliau esantį žaisliuką pasisuku ant šono ir taip bandau pasiekti, taip besivartydamas nusisuku ten kur man reikia. Tačiau dabar nebenoriu gulėti ant pilvo, jau po kelių minučių pradedu nervuotis ir verkti, taip prašydamas, kad mane apverstų atgal ant nugarytės. Kad man būtų patogiau judėti mamytė patiesia ant grindų didelį pledą ir leidžia man ten pasivartyti. Taip kuo puikiausiai apsiverčiu ant pilvo, bet tuoj pat šaukiu, kad man taip būti nepatinka.
Kadangi pasidariau toks tinginiukas, kuriam patinka gulėti ant nugaros, tad nuo šiol mamytė skiria daugiau dėmesio mankštelėms ir masažiukams, taip mane bando išjudinti ir sustiprinti raumenukus.
Dar vienas šio mėnesiuko atradimas - pėdutės. Užriečiu kojas aukštyn ir jas pasigaunu, taip bandau  jas prie burnytės prisitempti, bet dar nepavyksta jų paragauti. Vieną dieną mamytė paliko trumpam mane tik su pėdkelnėm, tai  kol ji telefonu kalbėjo su tėveliu aš sugebėjau nusitverti jas ir gerai apseilioti. Žinoma tada jau teko ieškoti naujų pėdkelnių.

Šį mėnesiuką pirmą kartą jau visi trys sutikome šventes - Kalėdas ir Naujuosius Metus. Namučiai gražiai  šventiškai papuošti. Geras vaikutis aš buvau, nors dar tik pusę metukų, bet Kalėdų senelis nepamiršo šiemet ir manęs. Kalėdų rytą po eglute atradau dovanėlių. Stengsiuosi toks geras būti ir ateinančius metus, kad per kitas šventes taip pat sulaukčiau dovanų. Beje, aš jau ir eglutės nebebijau, nors seniau tik stebėdavau iš tolo bijodamas ją paliesti, tai dabar prineštas stveriu ne tik už žaisliukų, bet ir už šakų.