Po ilgos darbo savaitės, vis tikiuosi, kad geras oras lepins mus savaitgalį. Tačiau ne visada taip pasiseka. Gyvenam Airijoj, kur lietus ir apniukusios dienos pakankamai dažnas reiškinys. Čia vieną minutę gali šviesti saulė, o jau po akimirkos žiūri, kad lietus pliaupia. Aišku smagu čia žiemą, kuomet nereikia storiausių kailinių, šilčiausių kepurių su pirštinėm, ar vilnonių kojinių. Labai šaltų žiemų čia tiesiog nebūna. Tačiau nesulaukiam ir labai šiltų vasaros dienų. Galima pasakyti taip, kad gyvenam šalyje, kurioje nei labai šaltų žiemų nebūna, nei labai karštų vasarų.
Šeštadienio rytas buvo nuostabus, saulė švietė iš pat ryto. Mintyse tikėjau, kad geras oras bus visą dieną. Tad pavalgę pietus su Juliuku išskubėjome į mūsų pamėgtą Phoenix'o parką. Tik įvažiavus į parką nustebau, kad jau viskas pradėję žaliuoti, kai kurie medžiai jau puikuojasi mažais žaliais lapukais. Visa gamta tiesiog bunda po žiemos miego.
Pavasario pasikeitimai Juliui netokie įdomūs. Kai sustodavau, ką nors nufotografuoti jis pradėdavo pykti, lyg ragindamas mane eiti tolyn, kur daugiau žmonių ir jam nebūtų nuobodu. Juliukui žymiai įdomiau buvo pažiūrėti, kur kokie vaikai žaidžia, ar stebėti pro šalį praeinančius. Kiekvienam atsisukusiam, kaip visada dovanojo plačiąją savo šypsenėlę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą