2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Rytas lovoje

Tėvelis dažniausiai anksti išeina i darbą, kai dar mes su mamyte miegam. O pabudęs rytą visada kartu su mamyte būnu didelėje jų lovoje. Manau, kad jai liūdna vienai gulėti tokioj didelėj lovoj, tad aš jai visada palaikau kompaniją. Kol mamytė atsigeria kavos, internete pakalbina tetą Eglę, ar močiutę, aš sau linksmutis guliu šalia. Pakalbinu mamytę, pagraužiu pirštukus, pasižiūriu pro langą į medžius (labai patinka žiūrėti pro langą į berželius, ypač kai vėjas krutina medžių šakas ir lapelius). Taip vartausi kol mane miegelis suima. O kai pabundu dažniausiai mamytės jau neberandu šalia. Tada tenka paisistengti, kad ją prisišaukti, nes dažniausiai prabundu alkanas.

2010 m. spalio 26 d., antradienis

2010 m. spalio 17 d., sekmadienis

Prie židinio

Rudenėlis baigia įsibėgėti, dienelės vis trumpėja ir jau nėra tokios šiltos. Nors saulutė vis dar išlenda mus pradžiuginti savo spinduliais, tačiau jau nebešildo taip kaip seniau. Tad namuose jau tenka ir šildymą įsijungti ir šilčiau apsirengti. O dar smagiau yra pasišildyti prie židinio liepsnos. Tad sekmadienio vakarą nusprendėme visi praleisti romantiškai ir ramiai besišildant prie židinio. Įdėmiai stebėjau tėvelį, kaip jis įkuria ugnį, kai užaugsiu būtinai jam padėsiu tai padaryti. O dar įdomiau buvo žiūrėti į degančias ir spragsinčias malkas.

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

Šukuosena

Dienos taip greitai bėga, taip pat greitai ir aš augu. Mamytė su tėveliu stebisi, kaip taip greitai sugebu išaugti rūbelius. Rodos tik ką jie buvo per dideli, o nespėji sužiūrėti, kai jau ir maži ;) Taip pat ir mano plaukučiai auga, jau jie tokie ilgi buvo, kad net pradėjo man į akytes lįsti ir tekdavo juos sušukuoti jau vis ant šono. Tėveliai vis ruošėsi ruošėsi man juos patrumpinti, bet vis dar nesiryždavo. Tačiau šį vakarą, nusprendė, kad visdėlto jau reikia. Tetukas mane palaikė, o mamytė patrumpino priekyje ir šonuose mano plaukučius. O man tokiam mažiukui netaip ir lengva plaukučius nukirpti, man gi nepatinka būti ramiai ir vienoj padėtyje, tad mamytei teko per kelis kartus pasistengti. Užtat dabar aš žymiai gražesnis vyrukas :)

2010 m. spalio 13 d., trečiadienis

Šnekutis

Jau daugiau nei mėnesis laiko valgymo metu vis bandau pašnekinti mamytę. Dažniausiai tada, kai alkis truputį būna numalšintas. Tada pradedu plačiai šypsotis ir visaip guguoti. Ir toki mano pasišnekėjimai trunka apie penkias minutes. Po tokių išsikalbėjimų galiu ir toliau valgyti. O dabar, kai valgau mamytė negali net tėvelio pašnekinti, o tai aš iš pat karto pagalvoju, kad ji mane stengiasi pakalbinti. Tada valgis man nerūpi ir būtinai bandau įsiterpti į tėvelio ir mamytės pokalbį.
Ir dar išmokau burgzti, tai jau darau ne valgymo metu. Seilės tokių burzgimų metu teka upeliais, tik spėk valyti. Kagi burgzti jau moku, telieka tik žaislinę mašiną nusipirkti ;)

2010 m. spalio 4 d., pirmadienis

Mano pasiekimai

Noriu pasigirti visiems kiek daug naujo aš ir vėl moku. Taigi pirmiausia paguldytas ant pilvuko jau pilnai keliu galvytę ir ją išlaikau daugiau nei dvi minutes, seniau tai man padaryti vis sunkiai sekėsi. Paguldytas ant pilviuko tingėjau kelti galvą ir labiau patikdavo čiulpti kumštį. O pirmą kartą man tai pavyko todėl, kad priešais pamačiau įjungtą televizorių :) tad labai norėjau pažiūrėti, ką rodo ir iš visų jėgų pakėliau galvytę, bet ilgai pažiūrėti nepavyko, nes mamytė išjungė televizorių. Užtat nuo šiol keliu galvytę puikiai ir patinka pagulėti ant pilviuko.
Dar labai noriu ir atsisėsti, vis riečiuosi norėdamas tai padaryti, įsikimbu į mamytės pirštus ir taip bandau sėstis. Išmokau ir ant šono apsiversti pats, deja tai pavyksta padaryti tik kai esu alkanas ir laikas valgyti. Tada labai puikiai apsisuko ant dešinio šono ir laukiu kada mamytė duos pieniuko. Kartais netgi persistengiu ir apsiverčiu ant pilvuko. Ant kairio šono dar niekaip nepavyksta apsiversti pačiam, bet manau, kad greitai išmoksiu.


2010 m. spalio 1 d., penktadienis

Trys mėnesiai

Štai man jau ir trys mėnesiai. Augu su kiekviena diena, dabar sveriu 6.5 kg., o mano ūgis 66 cm. Jau beveik pats nulaikau galvytę, nors kartais ji tokia sunki pasidaro, kad ima ir nusvyra prie mamytės peties. Vis dar labai skanūs mano kumštukai ir pirštukai, nepamirštu jų pačiulpti kiekvieną dieną. Mamytė su tėveliu veltui stengiasi juos man iš burnytės ištraukti, nes tuoj jau pat aš juos ir vėl čiulpiu. Bando mane ir prigauti duodami soskiuką, tačiau ir aš jau gudras išmokau soskiuką išsistumti ir vėl mano pirštukai burnytėje atsiranda :)
Šypsausi plačiai plačiai, šnekinu tėvelį ir mamytę, o žaisliukus jau bandau į rankytes paimti. Turiu naują žaisliuką su šešiom kojom, tai man su juo ypač patinka žaisti, nes viena kojytė traška, kita cypsi, todėl man labai patinka pamaigyti jas su rankytėm.