Keturi mėnesiukai

Kaip greitai bėga dienelės. Štai ir dar vienas mėnesis prabėgo. Ir man jau lygiai keturi mėnesiai. Su kiekviena diena aš vis kanors naujo prisigalvoju ir išmokstu. Seniau man nepatikdavo, kai mane ilgai laikydavo ant rankų, o dabar mano norai visai kitokie, galėčiau turbūt ir visą dieną pas mamytę ar tėvelį ant rankų praleisti. Tik aišku taip ilgai manęs niekas nelepina. Beje ir jau galvytę puikiai pats nulaikau, nebereikia tėveliams jos prilaikyti. Moku ir ant šono apsiversti, jei reikia, ką pasiekti. Kai mamytė kelia už rankyčių bandau jau prisitraukti, labai jau norisi kuo greičiau atsisėsti. Taip pat pradėjau daugiau reikalauti  dėmesio ir bendravimo, patinka kai mane pašnekina, o ypač kai prajuokina. Jei išmokstu ką nors naujo, tai kartoju šimtus kartus, kad geriau išmokčiau. Valgydamas būtinai turiu su rankyte ką nors maigyti, dažniausiai tai būna mamytės megztuko kraštas; arba stipriai suspaudžiu mamytės pirštus.

Pradėjau labai domėtis, kas dedasi aplinkui, reikia apžiūrėti  ir ištyrinėti kiekvieną naują kampelį.  Viskas dabar man ypatingai įdomu. Kai būnu ant rankų tik spėju sukioti galvytę tai į vieną, tai į kitą pusę. Kai buvom svečiuose pas Rugilytę, man ten labai patiko šuniukas Brunas, jis toks mielas ir keistas, vis stebėjau , ką jis veikia ir kur  bėga. Ir aišku teta Neringa palepino palaikydama mane ilgokai ant rankų :)  Pradėjau skirti ir svetimus žmones, kai netikėtai Donata mane paėmė išsigandau ir pradėjau verkti, truputį apsipratęs ir apsižvalgęs vėliau mielai leidau laiką ir pas ją ant rankų.

Visus savo žaisliukus stengiuosi paimti į rankas ir žinoma įdomiausia juos paskanauti., pakramtyti. O labiausiai patinka pagraužti savo pleduko kampą. Mamytė mane užkloja tikėdamasi, kad aš jo nepasieksiu, tačiau aš jau ne toks ir žioplas ;-) pakeliu aukštyn savo kojeles ir taip pasiekiu su rankytėm pledą ir prisitraukiu prie burnytės.
Puikiai pavyksta išsiimti soskiuką, iš burnytės, tik ne visada taip puikiai pavyksta jį atgal įsidėti. Bet tai nebėda, žinau, kad truputį paverkus mamytė man jį būtinai paduos.

Pasidariau ir garsiakalbis, net visi namai skamba, kai aš stengiuosi pakalbinti žaisliukus. O kai pradedu burgzti  ir leisti seilių burbulus, tada seilės per šonus upeliais teka.

Spėjau ir apsirgti šį mėnesiuką, tačiau ne taip ir baisiai. Tik vieną dieną buvo pakilus temperatūra, paskaudėjo truputį gerklytę. Na o labiausiai tai prakankino sloga, nebūtų ji tokia baisi, jei nereiktų nosytės valyti. O ta jau procedūra man visai nepatinka, tada garsiai garsiai šaukiu ir verkiu protestuodamas, tačiau tai mamytės neįtikina ir vistiek nosytė būna išvalyta. O jei tėvelis būna namuose, tai jis mane būtinai paguodžia, po tokių nosytės procedūrų.