Dienas namuose įpratę leisti dviese su Juliuku. Vakarais abu laukiame grįžtančio iš darbo tėvelio. Kiek džiaugsmo suteikia mažajam tik duris pravėręs tėvelis. Iš karto šypsena plačiausia ir laukia kada prieis pakalbinti. Atrodo tik kelias valandas nemato, o džiaugsmo būna be galo daug. Dažniausiai tik savaitgaliais susitinkame su draugais. Juliukas nebijo nepažįstamų, nors dažniausiai laiką leidžia tik su manim. Ypač patinka vaikų kompanija, atrodo tuoj tuoj atsistos ir nubėgs kartu žaisti.
Tik pargrįžus į Lietuvą mus sutiko močiutės ir senelis. Pirmiausia visi puolė prie Juliuko, juk taip pasiilgę ir taip smalsu kaip jis paaugęs, kaip pasikeitęs. Močiutė net su Modestu pamiršo pasisveikinti, tik mašinoje atsitokėjo ir labas pasakė :) Besišnekučiuojant neprailgo kelionė iki Tauragės.
Pirmiausia Juliukas susipažino su sesute Deimante, kuri su nekantrumu laukė mūsų grįžtančių. Džiaugsmas buvo abipusis. Juliukui patiko sesės draugija, mielai su ja žaisdavo ir buvo patenkintas, kai jį nešiodavo. Lietuvoje siautė gripo epidemija. Kai kurios mokyklos, tame tarpe ir Deimantės, buvo uždarytos dėl karantino. Deimantei nereikėjo eiti į mokyklėlę. Taip daugiau laiko galėjom praleisti visi kartu.
O štai ir mažoji pusseserytė Dominyka
Paviešėję Tauragėje išskubėjome ir link Kauno. Labai laukė mūsų ir brolis Nerijus su šeima. Jokūbui keistai atrodė iš pradžių Juliukas, nežinojo kaip bendrauti, kaip kalbinti. Labiausiai tai Juliuką lepino dėdė Nerijus. Nešiojo, viską rodė, viską leido imti ir pačiupinėti. Nenuostabu, kad jau kitą dieną Juliukas pamatęs dėdę ištiesė rankas, kad jį paimtų. Kokie gudrūs tie vaikai, greitai pajunta, kaip smagu būti nešiojamiems ir lepinamiems. Taip pat esam dėkingi tetai Inei, kurios dėka Juliukas išmoko rodyti "atia". Tik pamatydavo Inę tuoj pat pradėdavo čiauškėti "tia tia" ir modavo rankute.
Porą dienelių paviešėję Mastaičiuose išskubėjom į Kačerginę pas Agnę, Virgi ir jų mažąją Kotryną. Nuostabi jų mažoji dukrytė, ragino Juliuką kartu pažaisti, davė jam savo žaisliukus. O kai Juliukas valgė košę, ji laikė buteliuką su pieno mišinuku ir skatino Juliuką valgyti, nes kitaip sakė neduos jam pieniuko :) Labiausiai patiko vaikiškas paprastumas, kai keičiau Juliukui sauskelnes, pribėgus Kotryna pareiškė: "O, Juliukas uodegėlę turi!".
Nors Lietuvoje viešėjome tris savaites, laikas tikrai neprailgo. Visada smagu sugrįžti į gimtus namus ir pasimatyti su giminėmis ir draugais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą