Kai pirmą kartą maudžiau Juliuką vonelėje, ji man atrodė tokia didelė. Maniau, kad teks labai ilgai laukti kol ją išaugsime. Tačiau laikas nenumaldomai greitai bėga tik pastebi, kad rūbeliai vėl maži ir ta pati didelė vonelė taip pat Juliukui per maža.
Paskutinius du kartus, kai joje maudžiau mažąjį, visa vonia, tikrąja to žodžio prasme, plaukė. Juliui taip patiko taškytis, kad jis su kiekvienu pliaukštelėjimu rodos bandė pagauti ir sugriebti vandenuką. Taip su kiekvienu pliaukštelėjimu grindys pildėsi didesniu kiekiu vandens. Teko ir kilimėlius nuo grindų visus surinkti, kad nepermirktų. Jau nekalbu apie save, buvau visa šlaput šlaputėlė. O Juliui vis linksmiau buvo.
Nors Juliukas dar tvirtai pats nesėdi, kad nereiktų kankinti mažoje vonelėje sekmadienį nutarėme pabandyti išmaudyti didelėje vonioje. Didelė vonia, daug vietos, visi žaisliukai sutilpo į vonią. Ten vietos buvo ir varlytėms atkeliavusioms iš Vokietijos ir dainuojančiam vėžliui ir dar kitiems žaisliukams. Tokios maudynės Juliukui labai patiko. Taškė vandenuką, griebė žaisliukus, dairėsi aplinkui nesuprasdamas iš kur čia tiek daug vandens. Nuo šiol galime pasakyti mažajai vonelei "atia", atėjo laikas maudynėms didelėje vonioje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą