Kaip ir kiekvieną vakarėlį, taip ir vakar apie devintą valandą jau buvome miegamajame. Prieš miegelį dar visada pasivartau pas tėvelius lovoje, paišdykaujam, pažaidžiam. Ir tada jau ruošiamės miegoti. Desertui tėvelis užsimanė saldžių kukurūzų. Pirmiausia dar pajuokavo pabarškino juos dėžutėje, man visai patiko tas garsas. Tačiau kai tik pradėjo juos valgyti, mano lūpos pradėjo virpėti ir garsiai garsiai pradėjau verkti, netgi su ašarėlėmis. Teko skubiai tėveliui paimti ant rankų ir mane nuraminti. Iš pat pradžių nelabai suprato, ko aš čia galėjau išsigąsti. Tačiau, jau kai man nurimus, tėvelis vėl pradėjo valgydamas traškinti kukurūzus, aš ir vėl pradėjau verkti. Nieko nesuprantu, man toks baisus tas garsas pasirodė, o tėveliai tik juokėsi ir mane zuikiuku bailiuku vadino. Nusiraminęs dar ilgai įtartinai stebėjau, ką tėvelis veikia, ar tik vėl nepradės tų siaubūnų kramtyti. Tas garsas man pasitikėjimo nekelia ir nuo šiol teks tetukui kukurūzus valgyti pasislėpusiam nuo manęs.
Tėveliui, teks mesti valgyt nesveiką saldų maistą, kuris tik dantis gadina :))))) Sūnelis sveikata gi rūpinasi...
AtsakytiPanaikinti