2010 m. gruodžio 20 d., pirmadienis

Kalėdų belaukiant

Kalėdos – tai šeimos, linksmybių ir švenčių metas. Tai laikas, kai kartu susirenka visa šeima prie šventinio vaišių stalo. Laikas, kai Kalėdų Senelis skrenda rogėmis per žvaigždėtą dangų ir neša dovanėles visiems geriems vaikams. Laikas, kai skamba Kalėdinės giesmės ir gera nuotaika sklinda iš vieno namo į kitą. Stebuklingas metas tos Kalėdos.
Jau seniai nusprendžiau, kad šių Kalėdų noriu gražių ir ypatingų. Tuo labiau, kad šiemet pirmą kartą mes jas švęsime jau trise. Iš vaikystės prisimenu, kaip Šv. Kūčių dieną visa mūsų šeima puošdavo Kalėdinę eglutę. Tos dienos laukdavau su nekantrumu visus metus. Kūčių vakarienę valgydavome visi pas močiutę, kur ateidavo Kalėdų Senelis, ir visiems dovanėlių atnešdavo. Tą patį vakarą skubėdavau namo, nes jau žinodavau, kad ir namie bus apsilankęs Kalėdų Senelis ir palikęs visiems mums dovanėlių. Tai tokie šilti prisiminimai apie mano vaikystės Kalėdas. Todėl noriu tęsti tokią gražią tradiciją ir toliau, kad ir mūsų sūnelis užaugęs galėtų pasigirti, kokios nuostabios Kalėdos būdavo vaikystėje.
Šioms Kalėdoms pradėjau ruoštis net spalio mėnesį, nes nusprendžiau, kad noriu netradicinio eglutės papuošimo. Tad kai tik turėdavau laisvo laiko, o jo žinoma nelabai daug būdavo, skirdavau jį žaisliukų nėrimui.
Jau gruodžio pradžioje pradėjau puošti namus. Pirmiausia papuošiau židinį Kalėdine girlianda, tik kažkaip niūriai jis man atrodė, tad vėliau atsirado keletas žaisliukų ir žvakės.
Kitą savaitgalį išskubėjome ieškoti Kalėdinės eglutės. Norint gauti gražią reikia pasirūpinti iš anksto, kol dar pačios gražiausios neišrinktos. Tad ilgai ieškoti mums neteko, jau pirmoj vietoje išsirinkome plačiaskariąją, gražuolę. Vakare jau puikavosi papuošta žaisliukais ir lemputėmis. Juliukui labai jau smalsu buvo patyrinėti eglutę, juk dar taip gražiai lemputės mirksi. Iš pradžių tik žiūrėjo akeles išpūtęs, vėliau jau išsidrąsino ir paliesti. Tačiau išsigando truputį, o gal ir spygliukai truputį pirštukus pakuteno. Tad nuo šiol prineštas prie eglutės į ją tik žiūri, bet paliesi nebenori.
Štai mano svajonė ir išsipildė turėti gražias Kalėdas. Namuose taip jauku smagu tikra Kalėdinė dvasia jau sklando. Tačiau dar man kažko trūko. Parduotuvėje pamačiau Kalėdinius vainikus ir Modestui pasakiau, kad visai kažko panašaus norėčiau namuose ant stalo. Tačiau jis užprotestavo, kad nėra reikalo pirkti, o galima patiems originalesnį ir gražesnį pasidaryti, Teisybę pasakius nemaniau, kad ši svajonė išsipildys. Bet antradienį, kada Modestui buvo išeiginė, jis parvežė eglės šakų ir padarė nuostabų vainiką, kuris papuošė mūsų stalą.
Dabar jau mūsų namai visiškai papuošti Kalėdoms, jauku ir malonu juose praleisti kiekvieną vakarą mirksint lemputėms ir degant žvakėms.
Neleiskite, kad kasdieniai rūpesčiai užgožtų vieną gražiausių metų švenčių ir skirkite bent dalelę laiko pajusti Kalėdų dvasią. Visiems linkime linksmų artėjančių švenčių.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą