Lig šiol valgydavau tik mamytės pienelį. Jį su malonumu traukdavau tiek ryte, tiek dieną, vakare, bei naktelę. Tačiau paskutiniu metu pradėjau dažniau išalkti ir reikalauti, kad mamytė mane dažniau maitintų. Taigi vien tik mamytės pienelio pradėjo nebeužtekti.
Praeitą savaitę įvyko pirmoji mano pažintis su morkyčių koše. Mamytė stengėsi ir virė man jas tris dienas iš eilės, bet niekaip neįtikino manęs, kad morkos skanios. Purškiau, kaip tik mokėjau atgal aš tą košę ir net verkti pradėdavau, kai jas man bandydavo į burnytę įdėti. Teko mamytei galvoti, ką čia man dar pasiūlius. Tad po trijų dienų kankinimosi paragavau pastarnoko košės, o jau kitą dienelę ragavau jį su bulvyte. Tokia košelė, ir dar pagardinta mamytės pieneliu, man labiau patinka. Ir jau dabar su malonumu pietų metu ją valgau.
Aišku, kad dar po tokių valgymų būna pilnas seilinukas košės ir veidukas košiuotas, kad net tenka mane nuprausti. Taigi aš kaip katinėlis, prausiuosi tik pavalgęs ;) Bandau bevalgant pirštukus sukišti į burnytę, manau taip mano košė dar skanesnė būtų, tačiau mamytė niekaip man to padaryti neleidžia. Laiko tvirtai mane pasiėmus, kad praktiškai to padaryti neįmanoma. Niu aš palauksiu tinkamo momento ir dar paragausiu košės kartu su pirštukais :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą